2010 m. Nr. 2 / Po įvairių insinuacijų, šmeižto, net teis­mais grasinimų, kuriais 2001 metais sutikta mano knyga „Svajojęs gražų gyvenimą”, buvau davęs sau žodį apie Juozą Grušą…

ateityje viešai nebepraverti nei pusės lūpų. Tegu byloja kiti, kurie rašytoją ir jo žemiškąją kelionę juo toliau, tuo labiau linkę regėti gerokai pakylėtą virš mūsų nuodėmingosios tikrovės… Verčiau, tariau sau, skaitysiu jo išmintingą paradoksišką kūrybą, lankysiu (kažkodėl ligi šiol artimųjų nebaigtą tvarkyti) kapavietę, plūstelėjus prisiminimų bangai, ieškosiu kartu praleisto prarasto laiko. Bet kur ten…